Bunny

Ups. Užlaginau šiek tiek su nuotraukom. Ta proga šiandien bus du įrašai. Šitas pirmas (duh). Birželio mėnesį daryta fotosesija su Vesta iš kurios padarėm tokį mielą zuikį ;) Žmonės dažniau turėtų įsigilint į albumo pavadinimą prieš klausinėdami kam čia tie balionai (kiškio ausys gi…). Šiais laikais žmonės ryškiai tingi skaityti. Arba kai prasideda išvedžiojimai, kad tų balionų nereikia, tai išvis facepalmint belieka. Koks kiškio konceptas be tų ausų-balionų būtų? Kažkas klaikaus. Kartais noris blokuot komentarus :D Ok, pasiputojau – užteks.

Fotosesija: Bunny

Modelis: Vesta

 

Posted in Uncategorized | Tagged , | Parašykite komentarą

Bow-tie

Nutirpo visas sniegas, pagaliau ir sužaliavo/pražydo gamta. Ilgai laukiau ir sulaukiau. Iki šiandien labai ilgai nieko nefotografavau… Tiesa pasakius, nebuvo ūpo visiškai. Taip pat ir galimybių. Bet daugiau viskas dėl to ūpo nebuvimo. Po darbų grįžti ir norisi tik vegetuoti. Kol oras lėtai šiltėjo, vis mąsčiau, ką čia būtų geriau nufotografavus? Tinkamo žmogaus paieškos irgi užima laiko, nesinori šiaip bet ko fotografuoti. Turi pamatyti ir pagalvoti – imu šitą, įdomi! Taip pamačiau Airą ir nusprendžiau nebetempti gumos. Ištraukiau giliai slėptą megztuką su dideliu kaspinu ant krūtinės, kurį jau senokai norėjau panaudoti. Nuotraukose gal ir nelabai matosi, nes pasirinkau tokias, kur daugiau dominuoja modelio veidas, o ne apranga. Nežinau, aš kažkaip visą laiką noriu geras viso ūgio nuotraukas padaryti, bet neišvengiamai susikoncentruoju ties veidu. Portretų auka :D Akys, lūpos, emocija… Visuma.

Fotosesija: Bow-tie

Modelis: Aira Sesartytė

Posted in Uncategorized | Tagged , | Parašykite komentarą

Jau saulelė atkopdama budina svietą… Juokauju.

Pati svarbiausia šių dienų aktualija yra šita klaiki žie-, atsiprašau, klaikus “pavasaris”. Mane ypatingai tai erzina, nes aš negaliu žmonių lauke fotografuoti. Ir šiaip, jau žiauriai pasiilgau žalumos, gėlyčių, paukščiukų ir visokių pavasario gėrybių. Bet ne, Motina Gamta nusprendė kitaip. Jokios demokratijos (mūsų nepaklausė “o jūs, vaikai, ar norit pavasario?”). Dar pikta ir dėl to, jog gavau dviratį ir negaliu važinėtis. Ir dar pikčiau darosi, nes pasigavau kažkokią debilišką bacilą, kurios dėka laikosi 37.1 laipsnio ir visi kiti brudni peršalimo simptomai kankina. Nebeturiu maisto, o už viską pikčiausia, kad neturiu saldumynų. Kur mano cukraus dozėėėė? o kur draugai, kurie atneštų ką nors skanaus?

Ok, pavirkavimus šalin minutėlei. Savo velykines a la atostogėles praleidau pas tėtį. Absoliučiai nieko velykiško neveikėm. Net kiaušinių nebuvo. Bet jo eglutė į temą buvo užtat (neketina nupuošt sakė). Tik pjovėmės dėl to, jog aš noriu vištienos, o jis nori kiaulienos. Susitiko du raguočiai (ožiaragis vs jautis) and tiltelio.

Bet prieš atvačiuojant pas tėtį, suspėjau užsukti ir į Pakruojį, kur pagaliau po šimto metų sutikau pusbrolį ir pasidarėm šimtmečius planuotą fotosesiją. Bet sakėm pakartosim geriau, nes pusbratka ne nuotaikoj buvo dėl ištinusios kojos (nauja tatuiruotė kalta).

Baigiu šitą kartų įrašą ir dalinuos rezultatu (vėluoju, bet dėl to kalta prasta atmintis).

Modelis: Donaldas

Posted in Uncategorized | Tagged , , | Parašykite komentarą

Self portraits

Retai rodausi (nuotrauku formoj), tai šiandien iš neturėjimo ką veikti keletą autoportretų pasidariau. Turiu šiokias tokias “atostogas”. Atidirbau visą savaitę, tai priklauso keli laisvadieniai, dar pasiimiau porą dienų tikrųjų atostogų, savaitgalį nereikia dirbt, o pirmadienis šventinė diena – žiūrėk gaunasi visos aštuonios laisvos dienos. Kaip man reikėjo jų. Pastarosiom dienom tokia silpna jaučiuos, nesimiega, skaudą galvą, svaigsta ir t.t. Pasidariau kraujo tyrimus, tai verdiktas aiškus buvo – per mažai hemoglobino (a.k.a mažakraujystė). Reiks turbūt metalą pradėt ėst, kad atsistatyčiau :))

Linkesmesnė nata – savaitgalį Kaune bus Kaziuko mugė, ta proga priprašiau mamos, kad atvažiuotų. Noriu kartu pasikultūrinti, tuo labiau, kad dėl savo užimtumo paskutinį kartą namuose buvau turbūt tik sausį. Neatsimenu net, tiesą pasakius. Tai va, šįkart noriu padaryt mainus ir liepiau jai atvažiuoti :) Galit tikėtis fotoreportažo iš mugės.

Ir laukiu nesulaukiu, kada tėtis man atveš gimtadienio dovaną (vis neišeina susitikt) – sulankstomą dviratį, nes vaikščiot irgi pabosta kartais. Norėčiau pabūt ratuota riterė ir panagrinėt Kauną besivažinėdama :))

 

Posted in Uncategorized | Tagged | Parašykite komentarą

Show girls

Pin-up, burleska ir panašūs dalykai man labai gražu/seksualu. Tokios klasiškos šou merginos, atrodo, tiesiog mėgaujasi gyvenimu, yra žaismingos ir padykusios :)) Šitą stilių visada smagu fotografuoti, tad linksmosios panelės – aš visada už tokį įdomų bendradarbiavimą. Mano žavingosios draugės kaip visada puikiai atrodo ir įkūnija to laikmečio dvasią.

Fotosesija: Show girls

Modeliai: Karolina ir Živilė

Posted in Uncategorized | Tagged , , , | Parašykite komentarą

Knygų mugė iš mano varpinės

Dėka savo darbo gavau dykai nuvažiuot ir įeiti į knygų mugę. Suvokiau, kad jau seniai nebuvau Vilniuje, bet ir šįkart gavau pasiganyti tik pačioj mugėj. Ko gero, šiaip pasismagint į Vilnių reiktų užsukti, kai bus šilta ir gražu. O dabar grįžtu prie mugės.

Atidarymas buvo kiek neįprastas. Tiksliau, galėjau lygint tik su tuo, kurį mačiau prieš kelis metus. Tada buvo atitemptas baltas fortepijonas, kuriuo grojant ant jo dangčio buvo rodoma kažkokia video projekcija. Man tas vaizdas už šiųmetinį padarė daugiau įspūdžio, bet čia jau būtų lyginimas klasikos su hip hop’u, nes šiemet knygų mugėj didelis dėmesys būtent ir buvo skiriamas paauglių ir jaunimo literatūrai. Taigi atidarymas buvo toks, kad keturi jaunuoliai ir viena jaunuolė beatbox’ino ir repavo tarmiškai (2013-ieji yra tarmių metai). Tik po to man dašilo, kodėl aš vieno vaikino niekaip suprast negalėjau :DD Jau buvau pagalvojus, kad man klausa iš rikiuotės išėjo, o ten pasirodo žmogus tarmiškai varė. A, dar prieš visą šitą repą video projekcija buvo nesuprantami (vyresniajai kartai) SMS, kur buvo pilna ir anglizmų, ir rusizmų, slang’o, jokių lietuviškų raidžių ir pan.

Po to, kaip visada, mūsų Geležinė Ledi Prezidentė atidarė šventę, perkirpdama juostą kartu su kultūros ministru. Turiu pastebėti, kad jos kalba buvo paprasčiausia iš visų. Gal ir gerai. Nes buvo, kas pasižymėjo neeilinėmis idėjomis. Spėkit kas? O čia priėjo Grafas Zuokula, tfu, persiprašau. Ponas Zuokas. Jis toks pokštininkas. Bet nesupratau, gal ir nejuokavo dėl to knygų centro Lukiškėse :D Mano bendradarbė net susiprunkštė, kai Zuokas pasiūlė išgyvendinus kalinius Lukiškėse įrengti knygų centrą. Vienam korpuse  pasirinktam laikui save už grotų užsidaro skaitytojai, kitam korpuse rašytojai. Kaip idiliška :D Nors turiu pripažinti, kad kai rimčiau pagalvoji, toks dalykas turėtų atkreipti užsieniečių dėmesį ir taip pritrauktų daugiau turistų.

Man kaip visada labai įdomu Humanito stendas, nes pas juos nemažai užsienietiškos literatūros įvairiomis temomis. Čia buvo akcijos mados leidiniams, bet net ir su akcija man per brangu. Iš kur gaut sugar daddy?:D

Turiu dar kai ką prisipažinti. Šįkart labai save tvardžiau, kad neprisipirkčiau knygų, nes aš klaiki knygų kaupėja. Nusiperku ir a) pradedu skaityti ir nebaigiu; b) pradedu skaityti ir baigiu gal po dviejų metų, nes sąžinė kankina; c) knygos stovi kelerius metus nepaliestos. Taigi didelės valios pastangom, sau nusipirkau tik vieną knygą, o mamai visas tris :D

Nusisukusi nuo visų obuolių, vagu, almų literų ir t.t., patraukiau į bukinistų salę. Kiek ten vintažo ajajai (knygų, vinilo, kompaktų). Tūlą hipsterį turbūt tik valerijonai apramintų ten nuėjus. Gal aš irgi prie jų, nes man ten trintis irgi labai patiko. Tiesiog senos knygos turi savo dvasią, o ir pačiai galvoje kuriasi istorijos apie tai, kokius gyvenimus jos nugyveno, per kieno rankas perėjo ir panašiai. Didelės valios pastangomis nieko nenusipirkau :D HI5

Rūdninkų knygyno stendas patraukė dėmesį savo nupigintais mados ir panašaus plauko žurnalais. Oi kiek valios pastangų man čia kainavo netaškyt pinigų… Bet gal jūs norėsit ten pasitaškyti, nes šiaip žurnalai tikrai neblogai išsilaikę ir įdomaus turinio (fotografijų atžvilgiu). Vienas turėjo Andrej Pejic editorial’ą.

Kalbant apie visokių šmutkyčių-dalykėlių reikalus, buvo nemažai įdomių dalykų, bet pakalbėsiu apie porą. Pirmas – EtnoDesign. Jau iš pavadinimo aišku, kad kažkas etniško. Labai mieli medžio dirbiniai.

Taip pat įdomūs pasirodė mediniai atvirukai. Aš mamai nupirkau vieną, nors šiaip norėjau kalendoriaus, bet jie turbūt pardavė viską arba tiesiog neatsivežė. Geras dalykas tas, kad jie iš Kauno, tai galima užsukti bet kada (man haha). Mediniai atvirukai iš karto tokią vidinę šilumą priduoda, o ir patys piešinukai mieli. MIELA. JAUKU.

Čia šiaip, tokia badass užrašų knygelė.

Lėlių teatro dekoracija (jei gerai atsimenu).

Nemažai kūrybinių dirbtuvių buvo, čia viena iš jų.

Prisipažinsiu, visiškai nežiūrėjau, kokią aš čia knygą sufokusavau, atkreipiau dėmesį į autorę tik įkėlus nuotraukas i kompą :D

O pabaigai viena knyga iš gražiausiai apipavidalintų knygų dešimtuko (ar kažkas panašaus, žodžiu įdomiausi knygų maketai/viršeliai).

Jeigu neturit ką veikti – eikit į knygų mugę. Jeigu turit ką veikti – visvien eikit į knygų mugę. Arba man su atmintim vėl negerai, arba šiemet tikrai daugiau kūrybinių dirbtuvių ir tu pačių bukinistų. Labai greit pralėkė tos šešios valandos. Jei vis dar gyvenčiau Vilniuj, tai ateičiau ir kitą dieną, ko pasekoje turbūt vėl prisipirkčiau knygų, kurios stovėtų lentynoj nepaliestos ilgą laiką :D Bet kaip galima atsispirti, kai viskas vienoje vietoje ir daug pigiau?

Posted in Uncategorized | Tagged , , , , | Parašykite komentarą

Outcast

Vėl aš su savo trenktom idėjom. Kai parašai, jog ieškai žmogaus, kuris norėtų pasifotografuot netipiškoj ir “purvinoj” fotosesijoj, tai gali tikėtis, kad beveik niekas neparašys. Visos nori būt princesėm. Deja, ne su manim :D Žodžiu šitas reikalas privedė prie to, kad pati pradėjau stalkinti facebooke draugus ir draugų draugus, kol atsiminiau Otiliją. Reikėjo žmogaus trumpais plaukais pagal mano idėją, o jos plaukai nešluoja žemės, tai pagalvojau, kad galima pabandyti.

Iš tikrųjų labai džiaugiuosi šituo darbu (nors tik iš antro karto išėjo susitikti, bet laukt buvo verta). Čia komplimentas, bet Otilija yra tobula benamė :D Kaip žmogus, kuris nedirba profesionaliai prieš kamerą, sakyčiau, turi talentą atskleisti charakterį ne prasčiau nei daug dirbę modeliai. Labai malonu dirbt tokiomis sąlygomis. Aš tikiu, kad mes kartu dar dirbsim ateityje ;)

Fotosesijai einant i pabaigą, dar ir kiškių porą lakstančią pamatėm. Pavasaris jau jiems atėjo žiūrint į jų veiksmus. Tiksliau patinėlio aršumą :D

Fotosesija: Outcast

Modelis: Otilija

Posted in Uncategorized | Tagged , | Parašykite komentarą